Rugsėjo 14 d., sekmadienis – Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventė. Tai Šv. Kryžiaus atradimo ir beribės Dievo meilės žmonijai paslaptis. 326 m. po Kristaus, pirmojo krikščioniškojo Romos valdovo Konstantino motinos Elenos vedami, tyrinėtojai atkasė kryžių, ant kurio kentėjo ir mirė mūsų Išganytojas Jėzus Kristus.
Vėliau pats Konstantinas pastato ant šventojo kapo Kalvarijos kalne bažnyčią, kuri 335 m. rugsėjo 14 d. buvo pašventinta ir ten savo namus atrado Šv. Kryžius. Laikas bėgo, audros krėtė žmoniją. Po trijų amžių persų kariai užėmė Jeruzalę, viską plėšė ir išvežė į Persiją, išsivežė ir Šv. Kryžiaus relikviją... Vėliau Heraklijus II atsikovojo relikvijas ir parvežė atgal į Jeruzalę. Lygiai taip pat rugsėjo 14 d. 630 m. po Kristaus jas iškilmingai įnešė į šventovę. Šiandien didžiausia Šv. Kryžiaus relikvijos dalis yra Romoje, Šv. Kryžiaus bažnyčioje.
Kokia šios šventės reikšmė eiliniam tikinčiajam?
Per Šv. Kryžių įvyko pasaulio atpirkimas, todėl mums reikia gerbti ir garbinti Šv. Kryžių, kuris primena, kad suvokta ir laisvanoriškai prisiimta auka bei kančia kiekvienam iš mūsų gali atnešti puikius dvasinio gyvenimo vaisius.
Pasaulyje šiandien yra labai daug kančios: tai Ukraina, Sirija, Vakarų Afrika ir mažutėliai, kurie gyvena šalia mūsų. Kančios Kryžiaus artumo dėka, suvokdami jo atperkamąją galią, laviname savo jautrumą kenčiančiam artimui.
Šv. Kryžiaus artumoje suvokiame, kiek daug mums dovanota ir atleista, todėl ir mes turime nešti per pasaulį susitaikymą, atleidimą ir beribį Dievo Gailestingumą.
