Vilnius, Lietuva ir viso pasaulio lietuviai šį sekmadienį, lapkričio 16 d., kaip niekad viena. Gailestingumo Motinos iškilmė švenčiama visoje Lietuvoje, o Vilniuje tuo metu vyksta aštuonias dienas trunkantys Aušros Vartų atlaidai.
Sakoma, kad Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, nežinomo dailininko nutapytas apie 1620–1625 m., tačiau šio paveikslo šlovės valanda išmušė 1655–1661 m. karų su Maskva laikotarpiu. Didžiausio pavojaus akivaizdoje valandomis, dienomis ir metais naktimis virš miesto danguje pasirodydavęs Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas teikęs miestelėnams viltį ir jėgas sunkaus laikmečio akivaizdoje.
Ką galėtų šis Dievo Motinos Gailestingumo ženklas priminti šių laikų žmogui?
Dievas visada yra arti žmogaus, bet, kol mes laikomės savo įprastų „žaislų“ – ginklų ir patrankų, tol Dievas tyli. Kai netenkame visų žemiškų paspirties ir atskaitos taškų, kai ginklai ir patrankos nutyla, tada prabyla Dievas. Mes taip dažnai bijome prarasti šios žemės susikurtus saugumo pojūčius. Dažnai girdime: „Jei nori taikos – ruoškis karui.“ Ypač šiandien kaip niekad daugeliui atrodo tai svarbu, bet, jei prisimintume prieš ketvirtį amžiaus pažadinusį Lietuvą Sąjūdį ir po to sekusią Nepriklausomybę, ar daug mūsų rankose būta ginklų ir jėgos? Būta daug jausmo ir gyvo tikėjimo, kad Dievas šalia, kad Jis neabejingas tiek daug iškentusiai tautai.
Šių dienų dvasinis susitelkimas su Vilniumi bei vienijimasis su Lietuva tegu primena, kad ne ginklų ir patrankų gausybė apsaugos mūsų sienas ir miestus nuo žiauraus bei gausaus priešo. Vien tik visų mūsų dvasinis susitelkimas, malda ir tikėjimas Dievu, kurį atnaujinsime pažadais ir dvasiniais votais savo širdyse ir gyvenimuose prieš stebuklingą Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslą, bus tikras laidas taikos ir klestėjimo mūsų miestams ir kaimams, visai šaliai, visiems Lietuvos vaikams.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
