Štai ir dar vienų kalendorinių, o su šiuo sekmadieniu ir bažnytinių metų pabaiga jau kaip ir čia. Užbaigiant metus Bažnyčia kviečia apmąstyti dieviškąjį Jėzaus asmenį kaip Kristų ir kaip Karalių. Šiais metais lapkričio 30 d. – jau pirmasis Advento sekmadienis, naujų bažnytinių metų pradžia. Taigi, kol esame senuose bažnytiniuose metuose, susimąstykime, kokia Kristaus Karaliaus reikšmė Bažnyčiai ir kiekvienam tikinčiajam.
„Kristus“ yra teologinis vardas, kilęs iš graikiško (Christos), versto iš hebrajų Mašiach (Mesijas), reiškiančio „pateptasis“. Šiais laikais daugelis žodžio reikšmių ir prasmių įgauna dviprasmišką, o neretai ir atvirkštinę reikšmę. Pažiūrėkime, kiek daug žmonių kabina rožinio maldos karoliukus ant savo automobilio vidinio veidrodėlio, tačiau retas suvokia jų prasmę. Šiandien galime neretai išvysti rožinio karoliukų maldos vėrinius ant žmonių kaklų ir krūtinių kaip papuošimo ir ekstravagancijos ženklą arba ilgai buvęs taikos ir vaikų draugystės ženklas vaivorykštė šiandien jau nieko nebestebina kaip pasivogtas tam tikros grupės žmonių simbolis, išreiškiantis tik jų vienų naudą bei tikslus.
Lygiai taip pat ir žodžio „pateptasis“ reikšmė daugelį iš mūsų atstumia ir sukelia nemalonius jausmus, nes tai susieta su tam tikromis gyvenimiškomis privilegijomis jų nevertam asmeniui, o tokių galime sutikti ne po vieną, kurie prisitaikę politikoje, versle, ekonomikoje yra tamsių jėgų stumiami ir nuolat nugali. Vien ką byloja tam tikri mūsų politikai Seime ir savivaldybėse, kurie jau ištisus dešimtmečius keistai nepakeičiami ir nenugalimi...
Jėzui skirtas teologinis vardas „Pateptasis – Kristus“ kviečia sugrįžti į žodžio pirmapradę prasmę. Įvairūs ekonominiai sunkmečiai ateina ir praeina, bet tie, kurie atsakingi už patikėtą jiems tautos gerovę, ir kiekvienas iš mūsų turėtų ypač jautriai įsiklausyti į šio sekmadienio Kristaus Karaliaus užduodamų šešių klausimų prasmę ir paklausti savęs: „ Ar išalkusį pavalgydinau? Ar ištroškusį pagirdžiau? Ar keleivį priglaudžiau? O nuogą ar aprengiau? Ligonį lankiau? Pas kalinį ėjau?“
Gal praūžęs ekonominis sunkmetis ir buvo vienaip ar kitaip suvaldytas eilinių mokesčių mokėtojų sąskaita, bet kad mūsų valdantiesiems pritrūko elementarios užuojautos savo piliečiams, tai regima plika akimi, todėl toks didelis nusivylimas sava laisvos Lietuvos valdžia dažnai išreiškiamas nedalyvavimu tiek savivaldos, tiek visos Lietuvos rinkimuose. Valdančiųjų abejingumas savai tautai dažnai kaip užkratas persiduoda beviltiškumo jausmu.
Kristaus Karaliaus Evangelija verčia mus kitomis akimis pažvelgti į savo teisumą.Jokia tarnyba, jokie titulai, jokie nuopelnai Dievo akyse žmogaus taip neiškelia, kaip artimo meilės darbai.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
